Daugiau nei 10 kartų už Lietuvą didesnė rinka, kuri investuotojus džiugina aukšta grąža iš nuomos projektų

Straipsnis publikuotas delfi.lt

Dar šių metų pradžioje sėkmingai į Lenkijos rinką atėjęs įžengęs sutelktinio finansavimo lietuvių startuolis „InRento“ toliau plečia veiklą šioje dideles galimybes turinčioje šalyje. Tačiau kuo investuotoiams yra patraukli beveik 38 mln. gyventojų turinti Lenkija bei kokie jos esminiai skirtumai ir panašumai lyginant su Lietuva?

Didelis dėmesys infrastruktūrai

Daugiau nei 17 tūkst. investuotojų bendruomenę vienijančios platformos „InRento” įkūrėjo ir vadovo Gusto Germanavičiaus pasiteiravus, kas paskatino išplėsti veiklą į kaimyninę Lenkiją (iki šiol „InRento“ dirbo su projektais Lietuvoje ir Ispanijoje – red.), pašnekovo teigimu, Lenkijos rinka turi panašią vidutinę nuomos grąžą kaip ir Lietuva, net ir didžiausiuose šios šalies miestuose iš būsto nuomos galima sugeneruoti vidutinę 5-7 proc. metinę nuomos grąžą, o pastaraisiais metais nuomojamo būsto paklausa stabiliai augo.

Tačiau tam, kad suprastume, kodėl Lenkija yra patraukli vieta investicijoms, pasak jo, vertėtų ją palyginti su Lietuva. Vienas pagrindinių ir kone akivaizdus Lenkijos ir Lietuvos skirtumas yra šalių dydis, kuris diktuoja ir visai kitokias investicijų galimybes.

„Mes visi puikiai žinome, kad Lenkija yra didesnė, tačiau retai kada susimąstome, kiek ji yra didesnė. Kaip pavyzdys, 10-as pagal populiaciją šios šalies miestas Baltstogė (Białystok) yra praktiškai tokio paties dydžio kaip Kaunas, o toje pačioje Varšuvoje gyvena 1,8 mln. žmonių, kas yra daugiau nei pusė Lietuvos populiacijos. Tad kai kalbame apie Lenkijoje rinkos dinamiškumą, ekonomiką, NT plėtrą, mes natūraliai matome žymiai didesnes galimybes investuoti į nuomos projektus“, – teigia G. Germanavičius.

Pasak jo, ši pramoninė šalis investuoja šimtus milijonų eurų ne tik į didžiųjų miestų, bet ir į regionų infrastruktūros gerinimą.

„Tam tikra prasme Lenkija yra Europos Kinija: gamina daug ir paprastų dalykų. Kaip ir kinai, taip ir lenkai yra seniai supratę, kad jei esi gamybinė šalis, infrastruktūra yra tavo prioritetas – reikia gerų kelių, geležinkelių ir t.t.

10-yje didžiausių Lenkijos miestų infrastruktūra yra labai aukšto lygio, tačiau neišnaudotas šalies potencialas slypi regionuose, į kuriuos, kitaip nei Lietuva, Lenkija investuoja milžiniškus pinigus ir taip kelia jų patrauklumą, pritraukia investuotojus, verslus ir turistus“, – pasakoja „InRento“ vadovas.

Patrauklios sąlygos NT nuomos rinkoje 

Panašiai kaip ir Lietuvoje, tačiau gerokai didesniais mastais Lenkijoje vyksta ir gyventojų migracija į mažesnius miestus. Pandemijos padariniai, noras gyventi gamtoje, atokiau nuo didžiųjų miestų šurmulio žmones traukia į regionus, kuriuose kuriasi verslai, vystomi projektai, gerinama gyvenimo kokybė. Prie augančių regionų Lenkijoje, pasak G. Germanavičius, prisideda ir šioje šalyje didėjanti imigracija.

„Į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios oficialiai imigravo apie 100 tūkst. žmonių, tuo metu į Lenkiją – apie milijoną, tačiau nedarbingumo lygis išliko žemas – visiems darbo užtenka ir ekonomika auga. Didėjantis migrantų skaičius daro įtaką ir NT nuomos rinkai – didėjant paklausai, brangsta būsto nuoma. Kadangi migrantų skaičius Lenkijoje dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje, tad ir nuomojamo būsto poreikis yra gerokai išaugęs – išsinuomoti NT tiek mažesniuose, tiek didžiuosiuose miestuose pasidarė sudėtingiau“, – teigia pašnekovas.

Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, atsiranda patrauklios sąlygos vystyti NT nuomos objektus konversijos principu, kai senesnės statybos ar administracinės paskirties pastatai yra konvertuojami į modernius gyvenamuosius būstus. 

„Konversijų segmentas visoje Europoje pastaruoju metu labai stipriai auga. Pirmiausia, dažnu atveju įsigyti objektą yra pigiau, nei jį pastatyti, dėl to gyventojai galutinį produktą gali išsinuomoti ar įsigyti mažesne kaina. Tačiau egzistuoja ir socialiniai bei aplinkosauginiai aspektai. Vystant objektus, kartu yra tvarkoma ir aplinka, objektą supanti infrastruktūra, o tai suteikia gyventojams geresnes gyvenimo sąlygas. Negano to, konversija yra gerokai tvaresnis procesas nei statybos nuo nulio – reikalauja mažiau medžiagų, mažiau logistinių procesų.

Mūsų įmonės misija yra spręsti vieną didžiausių XXI amžiaus problemų – būsto įperkamumą. Mes prisidedame prie šios problemos sprendimo pasirinkdami finansuoti projektus, kuriuose galutinis produktas būsimam nuomininkui ir pirkėjui būtų gerokai konkurencingesnis kainos atžvilgiu“, – teigia G. Germanavičius.

Jo teigimu, sakyti, kad investicijos į NT nuomos projektus Lenkijoje pasidarė populiarios tik pastaruoju metu – nėra visiškai teisinga. NT nuomos rinka buvo patraukli ir anksčiau, tačiau iki šiol potencialius investuotojus nuo investicijų į NT nuomą šioje šalyje pristabdydavo išliekanti valiutos rizika.

„Kaip ir daugelyje ES šalių, taip ir Lietuvoje valiuta yra euras, tačiau Lenkija turi zlotą ir vykdo savo monetarinę politiką. Tai reiškia, kad investuotojai privalo įvertinti valiutos kursą ir prisiimti riziką, jei, pavyzdžiui, kursas keistųsi investuotojui nepalankia linkme. Tačiau valiutos rizikas galima valdyti keliais būdais. Vienas iš jų – už papildomą mokestį tam tikram laikui užfiksuojant valiutos kursą. Kitas būdas, kurį taiko ir „InRento“, – galimybę investicijas atlikti eurais, o tai reiškia, kad tiesioginę valiutos riziką prisiima ne investuotojas, o projekto savininkas“, – aiškina ekspertas.

Vokiečiams kuriama Lenkijos „Palanga“

Pirmasis NT nuomos projektas Lenkijoje, į kurį investuoti pasiūlė „InRento“, – Naujajame Sonče (Nowy Sącz) esantis daugiau nei 2 700 kv. m objektas, kuris, baigus konversijos darbus, virs gyvenamųjų butų apartamentais.

„Šis projektas buvo sufinansuotas labai greitai – pirmieji etapai užbaigti vos per kelias dienas nuo starto, o tai rodo, kad ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai yra suinteresuoti investuoti į Lenkijos NT rinką. Šiuo metu konversijos principu paremtame projekte jau yra atlikti svarbiausi inžinerijos darbai, išvedžiotos komunikacijos, pastatytos pertvaros ir pakeisti langai. Pavasarį bus pradėti fasado darbai ir projektas judės link realizavimo“, – pasakoja G. Germanavičius.

Vienas iš kryptingos Lenkijos investicijų programos pavyzdžių yra ir Svinouiscio (Świnoujście) miestas, kuriame šio šalies valdžia visai neseniai investavo šimtus milijonus eurų į moderniausią Lenkijos keltų terminalą ir miesto infrastruktūros atnaujinimą. Šios investicijos nenuėjo veltui, nes neilgai trukus globalūs viešbučių tinklai „Radisson“ ir „Hilton“ atidarė didelius 5 žvaigždučių viešbučius, skirtus užpildyti paklausą, kurią sugeneravo vokiečių turistai.

Neatsitiktinai dėl to antrasis „InRento“ finansuojamas projektas yra būtent šiame, pagal plotą 9-ame Lenkijos mieste, kuris nuo Vokietijos sienos yra nutolęs vos 13 km. Projekto metu yra finansuojamas vokiško stiliaus 2 022 kv. m pastato, kuriame anksčiau veikė bankas, įsigijimas.

„Tuo pačiu konversijos principu šis objektas bus paverstas į gyvenamosios paskirties pastatą su 25–40 kv. m butais, skirtais nuomai. Šiame projekte visos paskolos suma neviršys net 50 proc. įkeisto turto ir paskolos santykio. Tai reiškia, kad projektui bus sutelkiama 900 tūkst. eurų, tačiau turto vertė jau šiandien yra didesnė nei 1,8 mln. eurų“, – pasakoja G. Germanavičius.