Go back
11.04.2023

1-ojo 2023 m. ketvirčio apžvalga investuotojams

Gustas Germanavičius
CEO / ĮKŪRĖJAS
Q1, 2023 Investors' Update
Share via

Investuotojau,

Pirmasis ketvirtis skaičiais

• Naujų unikalių projektų skaičius: 7;

• Skirtingų NT turtinių vienetų skaičius: 12;

• Finansuota NT kvadratinių metrų suma: 3,297.20 m²; 

• Vidutinė projekto grąža: 9.44%;

• Vidutinė investuotojo grąža: 14.60%;

• Grąžintų investicijų suma: 289,618.80 EUR;

• Vėluojančių projektų: 0;

• Sufinansuota suma: 1 718 050 EUR;

Lietuvos banko apžvalga

Praėjusio ketvirčio metu Lietuvos Bankas parengė 2022 m. sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos apžvalgą, kurioje nurodoma, kad InRento neturėjo nei vieno pradelsto projekto. 

Tačiau, 2022 metai nėra vieninteliai tokie. Nuo veiklos pradžios, kuri vykdoma jau nuo 2020 metų, platformoje nebuvo nei vieno vėluojančio projekto, o bendra sufinansuotų projektų suma peržengė 9.5 mln. eurų ribą. 

Skaičiai kalba patys už save. Šiuo metu yra realizuota projektų už daugiau kaip 1.5 mln. EUR ir visų faktinė metinė grąža, buvo aukštesnė negu nurodyta projekto pradžioje. 

Tai disciplinuotai ir atidžiai atrinktų finansuojamų projektų rezultatas, kuris tvirtai susijęs su įmonės vertybėmis ir atsakingu požiūriu į investavimą.

Visą Lietuvos Banko apžvalgą rasite šiame pranešime.

Statistiniai investuotojų pokyčiai

Žvelgiant į kitus duomenis, didžiausi pasikeitimai susiję su mūsų veikla matomi ties vidutinės investicijos dydžiu, kuris palyginus su 2022 metais sumažėjo 66%. Tokį pokytį  lėmė didelis užsienio investuotojų skaičiaus augimas, kuris pasiekė Lietuvos investuotojų skaičių platformoje. Lyginant šias dvi investuotojų grupes, Lietuviai išsiskiria ženkliai didesnėmis investuojamomis sumomis, kai užsienio investuotojo investicijos mediana yra minimali investicija.

2022 m. papildomai atliktų investicijų kiekis išaugo daugiau nei 6 kartus, nuo 806 investicijų iki 5,065. Tam įtakos turėjo tiek aukščiau išvardintos priežastys, tiek padidėjęs investavimo pasiūlymų skaičius ir bendros sufinansuotų projektų sumos. 

2023 m. sudarytų investicijų kiekis turėtų ženkliai augti, nes yra vykdoma plėtra į užsienio šalis, palyginimui pirmąjį šių metų ketvirtį buvo sufinansuota dvigubai didesnė suma negu pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.

Tarptautinė finansavimo aplinka

Matome, kad dėl šiuo metu kylančios Euribor palūkanų normos nuo bankų nusisuka vis didesni nuomos projektų savininkai, o tai suteikia geresnes galimybes InRento investuotojams. Atsižvelgiant į aukštą Euribor palūkanų norma šalyse, kuriose kapitalas istoriškai buvo ženkliai pigesnis pavyzdžiui: Ispanija, Suomija, Airija – šiuo metu net stambūs verslai ir solidūs institucinio lygio nuomos projektai skolinasi už daugiau kaip 6% metines palūkanas. Lenkijoje situacija dar kitokia, nes šešių mėnesių WIBOR (Euribor alternatyva zloto valiutai) šiuo metu siekia beveik 7% o tai reiškia, kad net 3% palūkanų paskola Lenkijoje šiuo metu kainuoja apie 10%. Tai parodo, kad net didesiems verslams ar stambaus  masto nuomos projektams sunku tikėtis finansavimo zlotais už mažiau kaip 10% metinių palūkanų. Tai yra viena iš esminių priežasčių kodėl tokiame aukštų bazinių palūkanų fone, šį ir ateinančius ketvirčius didelį prioritetą skirsime projektams užsienyje.

Papildomai, be sėkmingo starto Lenkijoje taip pat galime pasidalinti, kad šio ketvirčio metu taip pat buvo įvykdytas Ispanijos projekto dalinis paskolos grąžinimas.

Daugiau kapitalo prieaugio

Šį ketvirtį buvo dalinai ir pilnai realizuotas ne vienas projektas. Labiausiai išsiskyrė projektas – S47, Kaunas, kuris per 19 mėnesių laikotarpį uždirbo net 59,000 EUR. Investuotojų reali metinė grąža siekė 16.25%, vietoje 7.08% nurodytos projekto pradžioje. Itin svarbus faktorius, kad investuotojai šiame projekte uždirbo daugiau iš kapitalo prieaugio negu iš mėnesinių palūkanų mokėjimų. Tai parodo, kad NT turto klasė yra itin konkurencinga periodais kada ekonomikoje infliacija yra aukšta.

InRento veiklos strategija

InRento pagal grąžą ir statistiką šiuo metu yra pirmaujanti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Pagrindinė to priežastis yra produkto veikimo principas ir finansavimo strategija. Ne kartą esu minėjęs ir norėčiau dar kartelį pakartoti, kad finansų rinkos visada „banguoja“ – kyla ir krenta, o dažniausiai tai daro netgi tą pačią dieną. Sukūrėme ir toliau vystome produktą, kuris yra paremtas srauto principu, kad „bangavimas“ turėtų kuo mažesnę įtaką investicijų stabilumui. Tai reiškia, kad finansuojami projektai jau generuoja ar artimiausiu metu generuos nuomos pajamas, o iš jų projekto savininkai mokės palūkanas. Turint tokį veikimo principą ir ilgesnius investavimo periodus projekto savininkas gali susikoncentruoti į nuomos verslą, didinti jo pelningumą ir realizuoti projektą kaip įmanoma perspektyviausiu metu. 

Papildomai, NT objektai kurie yra finansuojami dažniausiu atveju būna orientuoti į jų realizavimą investuotojui. Tai reiškia, kad dažniausiai projekto savininkas objektą parduos privačiam ar profesionaliam investuotojui. Tai papildomai lemia, kad kaip ir InRento finansuodami vertina objektų generuotiną srautą, taip ir būsimas pirkėjas dažniausiu atveju pirks objektą dėl jo generuojamo mėnesinio srauto arba grąžos. Paskutiniame sakinį išskiriu srautą ir grąžą, nes iš savo patirties galiu teigti, kad privatūs investuotojai perkantys smulkesnį turtą pirkdami žiūri labiau į tai kiek objektas generuos mėnesinių pajamų, negu metinės grąžos. Tokia objektų charakteristika papildomai sukuria papildomo likvidumo. Rinkoje visada būna tam tikra metinė grąža iš nuomos, tačiau turint aukštą grąžą generuojantį objektą galima dažnu atveju jį realizuoti aukštesne negu vidutine rinkos kaina, nes skirtingai negu perkant turtą naudojimui investiciniame turte vertės ir kainos santykį pamatuoti yra lengviau.

Kaina yra tai kas mokama, o vertė – kas gaunama

NT kaip turto klasė yra patraukli tuo, kad skirtingai negu auksas ar įmonių akcijos turi paskirtį ir panaudojimą, o iš pastarojo sukuriama vertė ir pajamų srautas. Dėl to investicinio NT turto kaina yra dažnai matuojama srautu, t.y. komercinio turto kaina dažnai yra nustatoma pagal jo generuojamą srautą. Tai yra mano asmenine nuomone racionalesnis ir stabilesnis apskaičiavimo būdas negu akcijų ar kriptovaliutų, kur kainos dažniausiai nustatomos pagal pasiūlą ir paklausą arba kitais žodžiais pagal rinkos nuotaiką. Rinkos nuotaika daro didelę įtaką ir NT rinkai, tačiau NT rinkoje ką pastebime paskutiniu metu tiek iš finansavimo užklausų, tiek iš realizuojamų InRento investuotojams įkeistų objektų, kad paklausa investiciniam turtui ir ypač išnuomotam išlieka aukšta. Per paskutinį pusmetį matomos nuomos grąžos pasikeitimas. Covid pandemijos ir karantino metu pakilus NT kainoms vidutinė nuomos grąža Vilniuje mūsų skaičiavimais svyravo 4-5%, šiuo metu grąža yra pakilus ties 6-7%, tad objektai turintys 10% ir daugiau nuomos pajamingumą išlieka itin patrauklūs, o tokių objektų InRento platformoje yra daug.

Metinė mokesčių ataskaita

Šį ketvirtį taip pat buvo paruošta metinė 2022 m. pajamų ataskaita, kurią galite rasti spausdami ant savo vardo InRento paskyroje, skiltyje – Mokesčiai. Duomenys buvo automatiškai pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tad pildant metines deklaracijas jums reikės tik patvirtinti pajamų sumas. Primename, kad valstybė taiko mokesčių lengvatą B klasės pajamos iš InRento iki 500 EUR per metus, plačiau skaitykite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje. Ši informacija yra aktuali šio straipsnio pranešimo publikavimo metu ir tai nėra mokesčių patarimas, dėl šios informacijos konsultuokitės su mokesčių inspekcija arba buhalteriu.

Linkėjimai,
Gustas Germanavičius 
InRento vadovas ir įkūrėjas