Šis straipsnis buvo publikuotas Delfi.lt
Lietuviai itin mėgsta savo papildomus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą: aišku, kur investuoji, o grąža pastaraisiais metais tikrai džiugino. Tačiau patyrę investuotojai į šią sritį žvelgia skeptiškai ir neslepia, kad šiandien yra daug geresnių alternatyvų.
Apie investavimo pokyčius, didžiausius pastarųjų metų lūžius ir klaidas, kurios gali kainuoti brangiai, šių metų „Login“ konferencijoje diskutavo „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis, „InRento“ įkūrėjas ir vadovas Gustas Germanavičius bei „INWEST“ bendraįkūrėja Rena Saribekian-Kinderė. Jie dalijosi praktiniais patarimais, aktualiais tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems investuotojams.
Didieji lūžiai investavimo pasaulyje
Kaip pasakoja D. Burdaitis, jis investuoja jau 25-erius metus. Jis prisimena, kad pirmosios investicijos buvo į nekilnojamąjį turtą (NT). „Kaip tikras lietuvis – investuoji į tai, kas atrodo amžina ir pastovu“, – sako D. Burdaitis. Vėliau, sako jis, prasidėjo investavimas į akcijas, investicinius fondus, ETF, pavienes akcijas.
O štai G. Germanavičius sako, kad investuoja jau daugiau nei 15 metų. Tik tai daro ne savo noru. „Kodėl sakau, kad ne savo noru – ne aš pasirinkau investavimą, investavimas mane pasirinko. Gavosi taip, kad kažkada seniai paveldėjau Ūkio banko akcijų. Ir iki šios dienos jos man parodo elektroninėje bankininkystėje, kaip gali dalykai pasisukti kitaip. Ir ta pradžia, sakykim, buvo iš karto pamoka“, – sako ekspertas.
Trečioji diskusijos dalyvė, R. Saribekian-Kinderė, sako investuojanti jau 12 metų. Jos investavimo kelionė prasidėjo nuo JAV akcijų – tiesioginis investavimas į kompanijas.
Aišku, kad visi pašnekovai turi itin didelę patirtį, kuri gali būti naudinga kitiems. Pastarieji metai akcijų rinkoms buvo itin sudėtingi – pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, o kur dar Donaldo Trumpo paini, vis besikeičianti muitų politika.
R. Saribekian-Kinderė sako, kad pagrindinis lūžis – tai JAV pokyčiai atėjus į valdžią D. Trumpui. JAV, iš absoliučiai dominuojančio ir saugaus varianto, šiandien yra kvestionuojama investuotojų.
„Yra toks posakis, kad yra dešimtmečių, kur niekas neįvyksta (kaip buvo su Amerika – 10 metų dominavimo), ir yra savaitės, per kurias įvyksta dešimtmečiai“, – sako R. Saribekian-Kinderė. Ji priduria, kad po tokių pokyčių pagaliau atsivėrė investuotojų akys ir jie pradėjo matyti kažką daugiau nei tik JAV akcijų rinką.
Tačiau patyrę investuotojai dėl D. Trumpo įnešto chaoso nepanikuoja. Štai G. Germanavičius sako, kad kiekvienas sau turi atsakyti, ar jis investuoja, ar prekiauja. „Kas liečia akcijas, aš investuoju. Aš tiesiog kiekvieną mėnesį paskiriu sumą ir investuoju“, – sako jis ir priduria, kad geriausi rezultatai yra pasiekiami per ilgą laiką.
Visgi prie didžiųjų pastarųjų metų lūžių G. Germanavičius prideda ir EURIBOR pasikeitimus. „Ilgą laiką Europoje pinigai buvo nemokami. Žmonės, vadinkime, net nesuprato tiek verslo skolinimosi prasme, tiek vartotojai, jie nesuprato realios pinigų kainos. Ir dabar mes matome labai didelį pokytį žmonių elgsenoje, kas liečia skolinimąsi. O privati paskola, kaip turto klasė, ji labai auga ir žmonės gali uždirbti žymiai patrauklesnes grąžas, negu jie galėjo uždirbti prieš 10 metų“, – sako G. Germanavičius.
D. Burdaičio nuomone, dar vieną lūžį investavimo pasaulyje sukels dirbtinis intelektas (DI). Anot jo, investavimo srityje dirbtinis intelektas bus pradėtas naudoti dar aktyviau, o įrankiai bus prieinami ir paprastiems investuotojams. „Turbūt ateitis yra tokia, kad mes turime galvoti, kaip investuoti atsargiai, bet investuoti ne į pavienius dalykus, o investuoti į kažkokius tai galbūt ETF ir indeksus.“
Savo ruožtu R. Saribekian-Kinderė sako, kad visi, kas yra bandę klausti „ChatGPT“, ką verta dabar pirkti ir parduoti, žino, kad reikia tikrinti dirbtinio intelekto pateiktą informaciją, nes tai, ką jis pateikia, nebūtinai yra tiesa.
Anot jos, tokių įrankių, kurie šiandien padėtų investuoti, praktiškai nėra. Visgi yra fondų, kurie „varomi“ dirbtiniu intelektu. Pašnekovė sako, kad tokių investicinių fondų rezultatai atsilieka nuo rinkos. Visgi ji mato DI investavime kaip trenerį ar mokytoją – įrankį, kuris padeda susigaudyti, kuo skiriasi akcijos nuo obligacijų, atsakyti į klausimus.
R. Saribekian-Kinderė sako, kad visgi reikia ne „ChatGPT“ klausimus užduoti ir ne „TikTok“ žiūrėti ar klausyti influencerių, kurie jums žada uždirbti 100 tūkst., o pasidaryti namų darbus, pavyzdžiui, skaityti knygas apie investavimą.
Dabartinių DI galimybių investavime rimtai nevertina ir G. Germanavičius. Anot jo, į investavimą reikėtų žiūrėti kaip į gyvenimą. „Mes augame, mes turime tėvus. Mes galime klausyti tėvų nuomonės, galime ją priimti, bet mes gyvename savo gyvenimą. Lygiai taip pat yra ir investavime: mes galime pasiimti kažkokių ekspertų patarimus. Bet jums reikės su jais vėliau gyventi ir automatiškai jausti atsakomybę už tai, ką prisiimate. Todėl aš visus šiuos sprendimus vertinu kiek skeptiškai“, – teigia G. Germanavičius. Visgi jis sutinka su D. Burdaičiu, kad DI gali padėti renkant informaciją.
Trumpas – didžiausias manipuliatorius akcijų rinkomis
Visgi aktualiausias lūžis rinkoje – D. Trumpas ir jo politika. Štai rugpjūčio pabaigoje JAV Federalinis teismas pripažino, kad D. Trumpo įvesta muitų politika viršijo prezidento įgaliojimus. Tuo metu, kai vyko diskusija, kol kas tik buvo spėliojama, ką nuspręs teismai. Tačiau jau tada D. Burdaitis teigė, kad D. Trumpas – didžiausias akcijų rinkų manipuliatorius ir tos manipuliacijos yra nuolatinės.
Akcijų rinkos ir toliau svyruos, tad D. Burdaitis sako, kad svarbu sau atsakyti, kokią riziką toleruoja kiekvienas investuotojas. „Kai viskas krito, aš dar labiau pirkau ir investavau, nes aš tikiu, kad ilguoju laikotarpiu šis sąmyšis baigsis ir išloš tik kantriausi“, – teigia investuotojas.
Šiai minčiai antrina ir G. Germanavičius – anot jo, tie, kas investuoja su ilgalaike strategija, nelabai kreipia dėmesį į rinkų svyravimus. „Kas apibrėžia sėkmingą investavimą? Taip, yra žinios, edukacija, bet svarbiausias dalykas yra disciplina. Pasiimu savo strategiją ir jos laikausi. Jei jūsų strategija yra – gerai, investuosiu į akcijas, nes noriu per 30 metų sukaupti savo pensijai krepšelį. Ar iš tiesų yra didelis skirtumas, ar jūs pirksite akciją šiandien 5 proc. brangiau ar 5 proc. pigiau? Po 30 metų tai nesudarys didelio skirtumo. Ir taip, akcijų rinkos visada banguoja, bet ilgalaikėje perspektyvoje jos auga“, – sako pašnekovas.
Jis teigia, kad „panikos faktorius“ priklauso nuo paties investuotojo profilio: ar jis ilgalaikis investuotojas, ar jis – spekuliantas. „Aš nesu sutikęs nė vieno ramaus spekulianto. Manau, kad čia jiems kažkokios ramybės ir nereikėtų ieškoti. O investuotojas – kiekvienas dirba pagal savo discipliną ir strategiją“, – sako G. Germanavičius.
D. Burdaitis mano, kad JAV rinka ir toliau bus ta, kurioje verta investuoti. O Europos akcijos, anot jo, yra nepelnytai nuvertintos, o Kinijos įmonių akcijos išlieka žemos.
Z karta – agresyvūs investuotojai
G. Germanavičius sako, kad jei investuodamas nepadarei klaidos, tai gali nieko ir neišmokti. Jis sako, kad jauni investuotojai, kurie atstovauja Z kartą, yra gana agresyvūs. „Bet mano vertinimu, Gen Z ir turi būti super agresyvūs, todėl, kad jie yra jauni, jie gali dar du kartus „sudegti“. Dažnu atveju, pamoka yra vertingesnė nei rezultatas“, – G. Germanavičius.
Pats pašnekovas mano, kad jo klaida buvo per daug konservatyvus. Jo pozicija buvo visad – bet kokia kaina neprarasti pinigų. Visgi dabar jis jaunesniems investuotojams pataria nebijoti: investuoti mažomis sumomis, įsigilinti į savo strategiją ir veikti disciplinuotai.
Savo ruožtu D. Burdaitis sako, kad Z karta yra labai agresyvūs investuotojai ir žmonės apskritai per daug investuoja į kriptovaliutas. „Anksčiau buvo, kad žmonės eidavo pasitarti į banką su specialistais, savo srities profesionalais. Dabar žmonės žiūri „YouTube“, klauso „TikTok“ ir influencerių. Pasižiūri vieną gražią istoriją, kaip ten kažkas uždirbo per mėnesį 40 proc., ir tada visi pasileidžia, bėga į tą pusę, skuba investuoti. Atrodo, kad ta istorija pasikartos dar kartą. Iš tiesų taip nebus. Bus tikrai daug nudegimų, daug praradimų“, – sako D. Burdaitis.
Jis džiaugiasi, kad daugėja patikimų edukacinių platformų. Pašnekovas priduria, kad Z kartai reikės pasimokyti kantrybės ir aiškiai atsirinkti, ko iš tiesų jie siekia investuodami.
R. Saribekian-Kinderė sako, kad rizikos kategorijoje yra ne tik Z karta, bet apskritai vyrai, labiausiai – nevedę vyrai. „Moterys, jei jūsų vyrai sako, kad nusipirksiu porą ekranų iš „Amazon“ ir pradėsiu „tradinti“ daugiau pajamų šeimai, kelkit skandalą jau dabar, nes vėliau jau bus vėlu“, – sako pašnekovė.
Anot jos, moterų rezultatai investavimo srityje lenkia vyrų. „Kodėl? Nes jos konsultuojasi daugiau su profesionalais, jos geriau pasidaro namų darbus ir jos investavime mažiau emocionalios“, – sako R. Saribekian-Kinderė ir pataria visiems investuoti kaip moterys.
Investavimas į NT
Lietuviai jau daug metų yra pamėgę savo pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tačiau D. Burdaitis sako, kad šiandien investuoti į NT – nemažas darbas: reikia rūpintis nuomininkais.
G. Germanavičius sutinka, kad investicijos į NT reikalauja per daug darbo, lyginant su gaunama grąža.
„NT kaip turto klasė yra labai apgaulinga, nes atrodo: gerai, nusipirkau butą, įsirengiau butą, tai aš jau pusiau vystytojas – aš galiu tai daryti ir pragyventi iš to. Bet realybė yra tokia, kad daug žmonių neįvertina kompleksiškumo. Dažniausiai taip ir yra gyvenime, kad dalykai, kurie iš pradžių atrodo paprasčiausi, yra sudėtingiausi“, – sako G. Germanavičius.
Anot jo, jei NT sritį norite paversti pragyvenimo šaltiniu – puiku. „Bet jei esate nepatyręs investuotojas, turite papildomų pinigų ir norite investuoti, aš sakyčiau – palikite tai daryti profesionalams“, – sako G. Germanavičius ir priduria, kad šiais laikais yra daug kitų įrankių, kurie leidžia įdarbinti pinigus.
Savo ruožtu R. Saribekian-Kinderė sako, kad jai niekada nepatiko investavimas į NT. Ji pasakoja, kad jos vyras investuoja – nuolat skambinėja nuomininkai, tai tas negerai, tai anas. „Kam to reikia, aš nesuprantu. Galima į NT investuoti per rinkas ir nesukti galvos“, – sako investuotoja.
Anot jos, Lietuvoje yra likęs paveldas investuoti į NT, nes aiškiai matome savo investiciją, matome jos auginimą. R. Saribekian-Kinderė sutinka, kad pastaraisiais metais NT kainos tikrai augo, tačiau, kadangi turime tokį kaimyną kaip Rusija, galbūt kainos taip nebeaugs. Taip pat turime riziką, kad pinigai iš užsienio į NT nebetaip plaukia.
Visgi G. Germanavičius turi patarimą tiems, kurie galbūt neklausys patarimų ir patys investuos į NT: nuomą imkite ne kas mėnesį, o kas 4 savaites. „Gale metų turėsite 13 mėnesių“, – sako G. Germanavičius.
Apie InRento
InRento – nuo 2020 m. veikianti didžiausia licencijuota sutelktinio NT nuomos projektų finansavimo platforma Europos Sąjungoje. Įmonė atvėrė galimybes uždirbti palūkanas iš NT nuomos projektų investuojant nuo 500 eurų ir nesirūpinant nei nuomininkų paieška, nei turto valdymu. InRento veikla yra licencijuota ir prižiūrima Lietuvos banko. 2025 m. Europos FinTech apdovanojimuose, kurie vyko Londone, InRento buvo įvertinta pirmaujančia finansavimo platforma Europoje.
Investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visą investuotą sumą, todėl investicijas yra rekomenduotina diversifikuoti ir investuoti atsakingai.
