Šis straipsnis buvo publikuotas žiniasklaidoje.
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie sprendimą, ką daryti su ranka pasiekiamomis antros pakopos pensijų santaupomis. Vieniems tai atrodo kaip proga pagaliau pasinaudoti savo sukauptais pinigais, kiti baiminasi, kad jie bus tiesiog „suvalgyti“.
Pagal „InRento“ užsakymu atliktą reprezentatyvią „Spinter tyrimų“ apklausą, net 45 proc. kaupiančiųjų planuoja pinigus išsiimti, o dar 35 proc. vis dar yra neapsisprendę. Tai reiškia, kad beveik trys iš keturių gyventojų lėšas arba atsiims, arba dar nežino, ką su jomis daryti.
Estijos pamoka Lietuvai
Estijos pavyzdys leidžia prognozuoti, kaip situacija gali klostytis Lietuvoje. Prieš ketverius metus Estijoje įgyvendinus panašią reformą, gyventojai atsiėmė daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Pirmoji pinigų grąžinimo banga įvyko 2021 metų rugsėjį.
Iš jų 30 proc. buvo skirta paskoloms padengti, 15 proc. – tiesiog vartojimui, o net pusė šių pinigų po metų vis dar gulėjo indėliuose, kurie uždirbo mažesnę grąžą nei kitos investavimo formos, pavyzdžiui, investiciniai fondai ar nekilnojamasis turtas.
Lietuvos banko duomenimis, antroje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. šalies gyventojų, o sukauptos lėšos viršija 9 mlrd. eurų. Įsigaliojus reformai, prognozuojama, kad gyventojai atsiims apie 3 mlrd. eurų, o jeigu situacija klostysis taip, kaip Estijoje, net 1,9 mlrd. eurų tiesiog gali būti išleisti vartojimui – nuo kasdienių pirkinių iki atostogų ar paskolų grąžinimo.
Tačiau tai gali būti ir lūžio taškas. Šios lėšos gali tapti pradiniu kapitalu tiems, kurie nori pradėti savarankiškai valdyti savo finansus – pavyzdžiui, tapti pradiniu įnašu įsigyjant būstą ar investuojant per tokius instrumentus, kaip „InRento“.
Lietuvių meilė nekilnojamam turtui
Apklausos duomenys rodo, kad nekilnojamasis turtas išlieka lietuvių investavimo favoritas. 34 proc. apklaustųjų nurodė, kad jau investuoja arba norėtų investuoti į NT, o pagrindinis motyvas – stabilios nuomos pajamos (71 proc.). Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ieško pasyvių, prognozuojamų pajamų šaltinių.
Vis dėlto, NT prieinamas ne visiems. Ši investavimo forma labiausiai domina aukštesnio išsilavinimo, didmiesčių ir didesnes pajamas turinčius gyventojus, todėl investavimas į NT vis dar suvokiamas, kaip pasiturinčių užsiėmimas. Be to, net 28 proc. respondentų visai nesidomi investavimu.
Geografiškai investuotojai išlieka konservatyvūs – dauguma investicijoms renkasi Vilnių (43 proc.) ar kitus didžiuosius Lietuvos miestus (39 proc.), ir gerokai rečiau žvalgosi užsienio link. Tai atskleidžia, kad lietuviai tiki galimybėmis uždirbti būtent čia, Lietuvoje.
Apibendrinant, apklausos rezultatai leidžia daryti vieną aiškią išvadą – žmonės nori investuoti, bet dažnai nežino, kaip tai padaryti saugiai, patogiai ir be milžiniško kapitalo.
Sprendimas, kurio geriau neskubinti
Vis dėlto atsiimti sukauptas lėšas nereikėtų skubėti. Atostogos ar naujas pirkinys suteiks trumpalaikį džiaugsmą, tačiau tai yra pirmiausiai oriai senatvei skirtos santaupos. Šie pinigai gali dirbti, uždirbti grąžą ir tapti finansinio saugumo pradžia.
Taupymui ir investavimui būdų šiandien yra įvairių – svarbiausia, kad sprendimai būtų apgalvoti, o pinigai dirbtų žmogaus ateičiai.
Apie „InRento“
„InRento” – nuo 2020 m. veikianti sutelktinio NT nuomos projektų finansavimo platforma Europos Sąjungoje, kuri šiemet 2025 m. Europos FinTech apdovanojimuose buvo pripažinta pirmaujančia finansavimo technologija Europoje.
„InRento” veikla yra licencijuota ir prižiūrima Lietuvos banko. Investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visą investuotą sumą, todėl investicijas rekomenduojama diversifikuoti ir vertinti atsakingai.
Plačiau klausykite „Verslo žinių” tinklalaidėje, prieinamoje VŽ prenumeratoriams čia.
