Šis straipsnis buvo publikuotas žiniasklaidoje.
Per penkerius metus vidutinė būsto kaina Naujamiestyje išaugo beveik 93 proc., aplenkdama bendrą Vilniaus augimą. Tokį tempą lemia aiški rajono kryptis – iš industrinės praeities jis žengia į daugiafunkcį ateities centrą, kuriame susilieja verslo, gyvenimo ir laisvalaikio erdvės. Ši raida keičia ir vietos identitetą, ir investuotojų strategijas.
Pasak Tech Zity vadovo Dariaus Žakaičio, Naujamiestis – viena iš nedaugelio vietų mieste, kur dar likę dideli, transformacijai paruošti plotai. Čia galima kurti modernų, atvirą, darnų miestą, kuriame užgimsta ne tik projektai, bet ir tapatybės.
„Naujamiesčio pokytis akivaizdus. Apleistos teritorijos virsta gyvybingais kvartalais. Kas vakar atrodė kaip urbanistinis „išmuštas dantis“, šiandien tampa trokštamu adresu. Paklausa nestandartinėms, charakteringoms erdvėms – didžiulė, nes verslai šiandien ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir prasmingo konteksto. Per artimiausius 5–10 metų ši transformacija tik stiprės“, – prognozuoja pašnekovas.
Pasak jo, šiandien rajonas vis dar balansuoja tarp industrinės praeities ir modernaus miesto. Vienoje pusėje – geidžiama vieta, kur koncentruojasi veržlūs, kūrybingi žmonės ir organizacijos, kitoje – platūs automobiliais užpildyti keliai, senos pramonės infrastruktūra.
„Naujamiestyje kol kas dar trūksta žmogiško mastelio – mažesnių viešųjų erdvių, jaukių gatvių, smulkių paslaugų, vietų pasivaikščioti, pasikalbėti, pailsėti. Taip pat multifunkciškumo, kad vienoje vietoje galėtum ir dirbti, ir gyventi, ir auginti vaikus. Tai – neišvengiama raidos kryptis, o Naujamiestis tam pasiruošęs. Čia jau turime daugelį sėkmingiausių Lietuvos technologijų pasaulio žaidėjų – po truputį jis virsta tokiu centru“, – sako D. Žakaitis.
Vienas ryškesnių ateities simbolių – buvusiame „Lelijos“ siuvyklų komplekse vystomas 55 tūkst. kv. m ploto projektas „Tech Zity Vilnius“, kuris turėtų tapti didžiausiu technologijų ir kūrybinių industrijų miesteliu Europoje.
„Norime, kad tai būtų vienas Naujamiesčio centrų – multifunkcinis, 24/7 gyvenantis urbanistinis darinys. Čia sugyvens verslas, technologijos, renginiai, sveikata, švietimas, gastronomija, vaikų ugdymas. Bus ne tik biurai, bet ir bendradarbystės erdvės, konferencijų centras, restoranai, žaliosios zonos, co-living erdvės. Tokie projektai padeda rajonams atsigauti, įgyti naują identitetą ir pasitikėjimą savimi“, – sako D. Žakaitis.
Kodėl būstas Naujamiestyje tampa vis labiau geidžiamas
Dar visai neseniai į Naujamiestį dauguma žiūrėjo kaip į pigesnį, mažiau išvystytą rajoną, tačiau auganti infrastruktūra, ypač technologinių įmonių koncentracija, pakeitė šią nuostatą – būstas čia vis labiau orientuojamas į jauną žmogų, dirbantį šiame sektoriuje, teigia NT nuomos projektus Lietuvoje ir užsienyje finansuojančios sutelktinio finansavimo platformos InRento vadovas Gustas Germanavičius.
„Pastaraisiais metais buvo išvystyta ar atnaujinta daug pastatų, kurių produktas – nedideli 2–3 kambarių butai arba studijos. Anksčiau tokias investicijas skatino žemesnė rinkos kaina, palyginti su Senamiesčiu. Tačiau augant naujiems verslo centrams ir biurams, auga ir paklausa aplinkui esantiems būstams“, – sako G. Germanavičius.
Vidutinė kvadratinio metro kaina Naujamiesčio rajone nuo 2020 metų rugpjūčio augo 92,9 proc. – nuo 2361 iki 4555 eurų, rodo „Aruodas“ kainų statistikos duomenys. Tuo metu bendras Vilniaus kvadratinio metro augimas siekė 77,3 proc. – nuo 2146 iki 3806 eurų. 2020-aisiais pardavėjų lūkestis, lyginant su miesto vidurkiu, siekė vos 10 proc. – dabar šis skirtumas išaugo iki 19,7 proc.
„Per pastaruosius penkerius metus šiame rajone finansavome kelias dešimtis projektų, vienu metu portfelio koncentracija čia siekė net 30 proc. Praktiškai visi šie projektai buvo realizuoti anksčiau laiko, o investuotojai gavo didesnę nei pradžioje numatytą grąžą“, – teigia G. Germanavičius.
Vis dėlto, G. Germanavičiaus teigimu, pačios geriausios investicijos šiame rajone jau įvyko – šiandien rasti patrauklių galimybių čia sunkiau. Kita vertus, būsto trūkumas ir centrinė lokacija užtikrina greitą likvidumą, ypač tam tikrose rajono vietose.
„Nuomotino būsto Naujamiestyje mažėja, nes vis daugiau savininkų renkasi čia gyventi patys. Taip pat pastaraisiais metais matome, kad kainų svyravimai priklauso ne tiek nuo ekonomikos svyravimų, kiek nuo rinkos sentimentų ir pasiūlos. Šiuo metu Vilniuje vystoma per mažai gyvenamojo būsto, o infrastruktūros apkrovos ir spūstys tik didina žmonių norą gyventi miesto centre. Algirdo ir Vytenio gatvės per pastaruosius metus turėjo įspūdingą paklausą – jų likvidumas gali būti lyginamas su Senamiesčio projektais“, – pabrėžia G. Germanavičius.
