Straipsnis publikuotas delfi.lt
Teorijoje pasyvus investavimas yra apibrėžiamas kaip ilgalaikės, mažesnės rizikos investicijos su tikslu palaipsniui didinti turimą kapitalą. Dažniausiai toks investavimo modelis nereikalauja įsitraukimo ir plačių finansų rinkų žinių, nes investuojama į rinkos vidurkį atspindžius finansinius instrumentus.
Visuomenėje pasyvus investavimas dažniausiai traktuojamas – kaip „investavau ir laukiu, kol ateis grąža arba nusipirkau NT ir gaunu kiekvieną mėnesį pajamas iš nuomos“. Visgi toks požiūris į pasyvų investavimą, kaip teigia sutelktinio finansavimo platformos „InRento“ ryšių su investuotojais vadovas ir finansų rinkų ekspertas – Deividas Urbanovičius, yra labai paviršutiniškas, mat visais atvejais investuotojas turi įsigilinti ir suprasti investicijos veikimo procesą, priešingu atveju pasekmės gali būti skaudžios.
Kaip pasyvų investavimą supranta didžioji dalis visuomenės?
Daugelis žmonių pasyvų investavimą supranta kaip procesą, kurio metu kažkur yra investuojami pinigai ir nieko nedarant tikimasi geriausios investicinės grąžos, tačiau toks požiūris, pašnekovo teigimu, mažų mažiausiai – neatsakingas. Lietuvoje bendrai yra sudaryta virš 1 milijono antros ir trečios pensijų pakopos sutarčių, tačiau tik nedidelė dalis galėtų pasakyti – kur tiksliai investuojami jų pinigai, kokia buvo praėjusių metų grąža bei kokia šiuo metu jų turimo investicinio turto vertė.
Pasyvus investavimas nėra kai viskas patikima „kažkam“, toks požiūris gali sukelti neigiamų pasėkmių, pavyzdžiui, svyruojant ekonomikai ir tuo pačiu nesuprantant savo turimų investicijų, gali apimti panika, atsirasti emocinis disbalansas ir pan.
Lietuvoje reikšminga dalis žmonių investuoja į NT – įsigyja ir vėliau jį nuomoja. Toks investavimo būdas daugelio neretai yra traktuojamas kaip pasyvių pajamų šaltinis, tačiau tai nėra visiškai tiesa. Pagal tam tikrą apibrėžimą pasyvios pajamos yra gaunamos tada kai neįdedant papildomų veiksmų ar pastangų, kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus yra gaunama tam tikra fiksuota grąža – palūkanos, dividendai ar kt.
Kalbant apie investavimą į NT, papildomų pastangų įdėti tikrai reikia – nuomininkų paieška, patalpų priežiūra ir jų kokybės išlaikymas, NT mokesčiai, turto deklaracijos ir draudimai bei kiti panašūs administracinių kaštų reikalaujantys procesai“, – teigia D. Urbanovičius.
Tad apibendrinant, investavimas į NT nuomą nėra pasyvus, tai – aktyvus investavimo būdas, reikalaujantis nemažai įsitraukimo ir laiko, o pasitaikius prastam nuomininkui gali gręsti – nemokumo ar turto sugadinimo rizika.
Aukso viduriukas
Vienos tiesos, kuri investavimo strategija geresnė, ar aktyvus, ar pasyvus investavimas – nėra. Viskas priklauso nuo investuotojo patirties, rizikos tolerancijos bei laikotarpio per kurį norima sukaupti kapitalą.
Norintiems pradėti investuoti ar norintiems praplėsti savo investavimo spektrą, kaip tarpinį variantą D. Urbanovičius rekomenduoja atkreipti dėmesį investavimą į sutelktinio finansavimo NT nuomos projektus.
„Investavimas į NT nuomos projektus per „InRento“ turi šiek tiek kitokį modelį ir jo vadinti vien tik aktyviu ar vien tik pasyviu negalima. Šioje sutelktinio finansavimo platformoje veikia trys šalys – investuotojai, kurie sutelkia pinigus, projekto savininkas, kuris administruoja NT projektą ir pati platforma, kuri prižiūri, kad viskas vyktų sklandžiai.
Išanalizavusi projektą, atlikusi rizikos vertinimą ir kitas reikiamas procedūras, „InRento“ suteikia galimybę investuotojų bendruomenei paskolinti savo pinigus projekto savininkui, kuris ketina įsigyti NT objektą nuomai. Įgytas turtas yra įkeičiamas investuotoju vardu, kurie kiekvieną mėnesį gauna fiksuotas palūkanas ir projekto pabaigoje mokėtiną kapitalo prieaugį.
Investuojant tokiu būdu, investuotojams nereikia rūpintis NT draudimais, hipotekomis, nuomininkais, patalpų atnaujinimu ir panašiais dalykais. Tai reiškia, kad pasitelkiant „InRento“ platforma, investuotojai aktyvų investavimą į NT projektus savotiškai paverčia pasyviu“, – aiškina finansų ekspertas.
Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad tokio investavimo modelio vėlgi nereikėtų suprasti kaip „investavau ir palikau“, mat nors ir daugelis atsakomybių nukrenta nuo investuotojo pečių, šis vis tiek turi dalyvauti investavimo supratimo procese.
„InRento“ pasyvų investavimą padaro tokiu, koks šis ir turėtų būti – stebimas ir suprantamas. Skirtingai nei investuojant , pavyzdžiui į antros pakopos pensijų fondus, kai investuotojas pinigus gali atsiimti ne anksčiau nei sulaukęs pensinio amžiaus, investuojant į NT nuomos projektus, lankstumas yra kur kas didesnis.
Pavyzdžiui – poreikiui esant investuotojai turi galimybę parduoti esamas investicijas antrinėje rinkoje ir taip susigrąžinti investuotus pinigus, galima pagal poreikį mažinti arba didinti portfelio dalį, galima reinvestuoti grąžintas investicijas ar uždirbtą pelną. Kitaip tariant, yra valdomos investicijos, tačiau ne pats turtas“, – aiškina D. Urbanovičius.
Pasak jo, aktyviai investuojant į trumpalaikę NT nuomą, ieškant nuomininkų, stengiantis gauti kuo geresnę kainą per įvairias programėles (Airbnb, Booking), galima sugeneruoti didesnę grąžą nei investuojant į „InRento“ platformoje randamus nuomos projektus, tačiau tuo pačiu atsiranda ir galimai aukštesnė rizika.
„Jei perkate NT nuomai pirmą kartą arba tai darote sąlyginai trumpą laiką, tikėtina, kad nesate susidūręs su tam tikrais iššūkiais, nežinote, kaip praktiškai ar net teisiškai spręsti vienokią ar kitokią situaciją. Tuo metu investuojant per „InRento“, daugeliu dalykų pasirūpina patyrusi komanda, o esant komplikuotoms situacijoms, sprendimo būdai yra randami greičiau ir efektyviau“, – sako finansų ekspertas.
Nuo veiklos pradžios 2020 metais, InRento sufinansavo daugiau kaip 14 milijonų eurų investicijų ir pagal Lietuvos Banko oficialią statistiką yra viena iš nedaugelio sutelktinio finansavimo platformų operatorių neturinčių vėluojančių ar išieškomų projektų. InRento 2022 m. Europos FinTech apdovanojimuose Londone buvo pripažinta kaip geriausia investavimo technologija.
