Investuotojai į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus didžiausią rinkos augimą stebi mažuosiuose Lietuvos miestuose, o metinę investicinę grąžą juose skaičiuoja dviženkliais procentais.
„Negalima generalizuoti ir orientuotis tik į Vilnių – Lietuvoje nišų yra daug. Vilnius, kaip rinka, turi labai gerą likvidumą, bet tuo pačiu – ir labai didelę konkurenciją. Daugelyje mažesnių miestų nekilnojamasis turtas, lyginant su sostine, kainuoja keliskart pigiau, bet nuomos kaina juose nuo Vilniaus atsilieka vos 20 proc. Iš to gaunama solidi grąža“, – pastebi sutelktinio finansavimo platformos „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius.
Šiuo metu per „InRento“ galima investuoti į NT nuomos projektus ir Vilniaus senamiestyje, ir, pavyzdžiui, Vievyje. G. Germanavičius dalijasi įžvalgomis apie jų vertes, galimas rizikas ir investicinę grąžą.
Mažesniuose miestuose kyla NT vertė
Ekspertai pastebi, kad per pastaruosius trejus metus didžiausią vertę NT įgauna ne Vilniuje: kainos kur kas ženkliau kilo kurortiniuose ir mažesniuose šalies miestuose. Viena pagrindinių to priežasčių „InRento“ vadovas įvardija praūžusią pandemiją ir besikeičiančią žmonių sąmonę.
„Žmonės suprato, kad neišnaudoja visų didmiesčio privalumų, o pragyvenimas čia darosi per brangus, todėl jiems neverta likti Vilniuje. Jie pradėjo dirbti nuotoliniu būdu ir persikraustė arba grįžo į gimtinę. Tuose miestuose išaugo NT paklausa, o atitinkamai su ja – ir kaina, nes žmonės neturi alternatyvų“, – sako G. Germanavičius.
Anot jo, pastaraisiais metais trumpalaikės nuomos butas Birštone būtų uždirbęs daugiau nei būstas Vilniaus senamiestyje lyginant kainų augimą. Kas tai suprato anksčiau, būstus Druskininkuose, Birštone ir kituose turistiniuose miestuose įsigijo ženkliai pigiau.
„Vilniuje pasiūla labai didelė, bet turime konkurencingą rinką, tad investuojant įprastai galima tikėtis 4 proc. grąžos – tokie skaičiai ne visada tenkina investuotojus. Mažesniuose miesteliuose mažesnė ir pasiūla, todėl esant paklausai galima tikėtis uždirbti didesnes sumas, netgi dviženklę grąžą. Tie, kurie Druskininkuose ar Birštone jau turi NT, šiandien grąžą skaičiuoja dešimtimis procentų“, – sako G. Germanavičius.
Nuomos kainos Vievyje vejasi sostinę
Itin perspektyviu segmentu „InRento“ vadovas įvardija ne kurortinius Lietuvos miestus, kuriuose vystoma pramonė ir netrūksta darbų: Vievį, Elektrėnus, Kėdainius, Marijampolę. Jis atkreipia dėmesį, kad nuomos skelbimų portaluose Vievyje šiuo metu nuomojami vos keli butai, o nuomos kainos juose – kaip Vilniuje.
Lyginant su sostine, investicijų mažesniuose miestuose populiarumą lemia ir ryškus kvadratinio metro bei nuomos kainos santykio skirtumas.
„Įsivaizduokite, kad uždirbate iš nuomos ir Vilniaus Žirmūnų mikrorajone perkate butą, kainuojantį 3000 Eur už kv.m. Šis mažas butas jums generuos 400 Eur pajamų per mėnesį. O dabar įsivaizduokite, kad perkate tokios pat kvadratūros butą Vievyje už penkis kartus mažesnę kvadratinio metro kainą – 600 Eur/kv.m. Šiandien šį butą Vievyje išnuomosite už 300 Eur/mėn.“, – sako G. Germanavičius.
Kalbėdamas apie komercinės ir administracinės paskirties patalpas, G. Germanavičius sako, kad mažesniuose miestuose jų pasiūla ribota, o vos tik atsiranda naujos, jas užima solidūs nuomininkai.
„Tokiuose miestuose kaip Anykščiai, centre nėra daug komercinių patalpų, o jau esančias užima, pavyzdžiui, bankai. Taigi, čia investuojant į komercinį turtą, turėsite labai stiprius nuomininkus dešimčiai ir daugiau metų į priekį“, – pasakoja G. Germanavičius.
Instituciniai investuotojai renkasi sostinę
„InRento“ vadovo teigimu, mažesni miestai orientuoti į smulkesnį investuotoją, nes, visų pirma, nėra ką nupirkti, o jeigu yra, tai apimtys čia mažesnės. Tuo tarpu, Vilnius populiaresnis tarp institucinių investuotojų, kurie gali nupirkti 10 tūkst. kv. m. dydžio pastatą ir jį be jokių problemų išnuomoti.
Kita vertus, G. Germanavičius pastebi, kad net ir Vilniuje yra zonų, kur investuoti mažiau prasminga, nes grąža nebus įspūdinga.
„Vilniaus senamiestis – kita istorija. Čia apsimoka investuoti būtent dėl to, kad nėra pasiūlos. O kai jos nėra, visada bus paklausa. Tokiu atveju iš nuomos gal daug iš neuždirbsi, bet būsi apsaugojęs savo pinigus. Tą jau matėme per 2008-ųjų krizę, kai turto vertė Vilniaus senamiestyje krito arba labai nedaug, arba visai nekrito, o senamiesčio NT buvo pirmasis, kuris atsigavo“, – teigia G. Germanavičius.
G. Germanavičius sostinėje išskiria dar vieną tendenciją – itin augančią mažų butų iki 20 kv.m., kitaip vadinamų mikroloftais, paklausą.
„Viena dalis jų nuomininkų yra aiški – tai jauni žmonės, dažniausiai – studentai. Kiti – jau suaugę, dirbantys profesionalai, kurie mikrobūstuose praleidžia kelias dienas per savaitę. Jie iš Panevėžio ar Ukmergės į Vilnių atvažiuoja tik darbo sumetimais. Bet, vėlgi, grįžtame prie tos pačios tendencijos – žmonės sugrįžta į savo gimtuosius kraštus, o į sostinę atvyksta vos kelioms dienoms per savaitę“, – sako G. Germanavičius.
Investicijas geriausia diversifikuoti
Pasak „InRento“ vadovo, vienu metu pravartu investuoti į skirtingą turtą. Ne mažiau svarbu įsivertinti naudas ir galimas rizikas.
„Geriausia investicijas diversifikuoti, tai yra, nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį. Investicijas skaidyti reikia ne tik į skirtingus objektus, bet ir laiko atžvilgiu. Jeigu žmonės jaudinasi dėl recesijos, tai noriu pabrėžti, kad mes dirbame su investavimu, ne su spekuliavimu. Pas mus investavimo periodai yra šiek tiek ilgesni: būna ir 3, ir 5 metai“, – pasakoja G. Germanavičius.
Anot jo, diversifikacija laike yra labai svarbus ir per mažai investuotojų dėmesio sulaukiantis faktorius, turintis kitokią riziką. Jis sako, kad investuojant į ilgesnės trukmės NT nuomos projektus, pinigai yra apsaugomi: jie gali būti veikiami trumpalaikių svyravimų, tačiau ilgesniame periode sunkmečiai praeina, o svyravimai normalizuojasi.
G. Germanavičius ragina atkreipti dėmesį ir į riziką: koks tai produktas, į ką investuojama. Jis pabrėžia, kad didžiausią naudą teikia pastovus investavimas į skirtingus NT nuomos projektus.
„Investavimas yra disciplina. Norint išlikti disciplinuotiems, reikia laikytis investavimo strategijos. Kad ir kokia tai investicija bebūtų, kad ir 500 eurų per mėnesį, svarbiausia – nuoseklumas ir diversifikacija. Vilniuje mažesnė grąža, bet praleisti irgi nebūtų verta, nes čia turėsite diversifikaciją“, – teigia G. Germanavičius.
Susiduria su administravimo iššūkiais
Didele problema, norint diversifikuoti investicijas už sostinės ribų, pašnekovas įvardija administravimą. Nesvarbu, ar tai būtų pajūrys, kurortai ar mažesni Lietuvos miesteliai, su administravimo iššūkiais susiduria visi, čia įsigyjantys investicinį NT objektą.
„Mūsų atveju, visą darbą padarome už investuotoją, tad žmogui niekuo papildomai rūpintis nereikia, taip pat investavimo mokesčiai nėra taikomi. Lietuvoje siūlome investuoti į NT nuomos projektus ir sostinėje, ir kurortiniuose bei mažesniuose miestuose. Nuo savo veiklos pradžios suteikiame galimybę investuoti ne tik mūsų šalyje, bet ir už jos ribų, pavyzdžiui, Ispanijoje“, – sako G. Germanavičius.
„InRento“ platforma veikia paprastu metodu: suveda investuotojus su projektų savininkais, kuriems reikalingos lėšos nuomojamam NT turtui įsigyti. Projekto savininkai gauna reikiamų lėšų, o investuotojai uždirba iš jiems mokamų nuomos palūkanų bei kapitalo prieaugio, įsigytą turtą pardavus brangiau už pirminę kainą.
Į trumpalaikę nuomą ar turizmą orientuotiems projektams „InRento“ taip pat leidžia pasinaudoti „timeshare“ galimybe. Šis modelis populiarus Vakarų Europoje ir JAV, kai investuotojai gali kažkiek naktų apsistoti NT, į kurį investavo.
Publikuota www.delfi.lt