Vis daugiau lietuvių nusprendžia įdarbinti savo pinigus: Valstybės duomenų agentūros duomenimis, investuoja jau daugiau nei pusė – 53 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau norint investuoti sėkmingai, būtina būti atspariam, pasižymėti emociniu intelektu bei žinoti, kokie psichologiniai veiksniai gali nulemti neigiamus rezultatus. Kokie emociniai aspektai dažniausiai trukdo priimant investicinius sprendimus, pasakoja sutelktinio finansavimo platformos „InRento“ ryšių su investuotojais vadovas Deividas Urbanovičius.
Nors šiandien investuoja kas antras Lietuvos gyventojas, pradėti investuoti vien dėl to, kad tai jau daro kiti – nėra tinkama priežastis. Kaip pažymi D. Urbanovičius, noras ir pasiryžimas investuoti turi kilti iš vidaus, nes tik tokiu atveju bus pasiekiami teigiami rezultatai.
„Jei investuoja jūsų draugai ar šeimos nariai – džiugu ir sveikintina, tačiau prieš patys pradėdami investuoti turite tikrai norėti tai daryti, – sako ekspertas. – Jei žmogus investuoti nenori ir pasiduoda aplinkinių spaudimui, galiausiai jis gali pradėti panikuoti ir priimti neracionalius sprendimus, kurie gali atnešti ne pačius maloniausius investicijų rezultatus. Nesuprantant, kaip veikia investicijos, tampa lengva būti paveiktam populistinių antraščių ar neadekvačių gąsdinimų.“
Pradėti investuoti dažnai stabdo baimė
Investavimas apima ne tik grafikų stebėjimą ar įvairių rodiklių analizavimą – tai yra kompleksinis ir tęstinis procesas, kuriame itin didelį vaidmenį žaidžia žmogiški psichologiniai veiksniai, pastebi D. Urbanovičius. Pašnekovo teigimu, vienas iš stipriausių veiksnių, darančių įtaką pradedančiųjų investuotojų sprendimams, yra baimė.
„Labiausiai bijome to, ko nežinome. Dėl to svarbu domėtis investavimo galimybėmis ir procesais, atrasti patikimus žmones, kurie gali padėti žengti pirmuosius žingsnius“, – teigia „InRento“ atstovas. Pradedant investuoti taip pat gali kaustyti baimė prarasti investuotus pinigus ir tame nėra nieko blogo, sako pašnekovas. „Niekada nenorime prarasti to, dėl ko daug stengiamės. Tai galioja ir kalbant apie asmeninius finansus. Šią baimę galima eliminuoti, skyrus pakankamai laiko ir pastangų suprasti, kaip veikia investicinis produktas, kokios yra rizikos bei galimybės, kokie yra reguliaciniai bei mokestiniai aspektai“, – sako D. Urbanovičius. Kita vertus, didelė finansinė grąža taip pat gali pakenkti investavimo suvokimui.
„Vienas iš parodoksaliausių investavimo niuansų – didelė ir greita grąža. Nusišypsojus netikėtai sėkmei, tokiu būdu uždirbti pinigai gali visiškai sujaukti sistemingo investavimo principus, o procesas tuomet labiau primins azartinius lošimus nei investavimą“, – dėmesį atkreipia ekspertas.
Greitas praturtėjimas ir neuždirbtų pinigų skaičiavimas
Kaip gyvenime, taip ir investavime daugelis dažniausiai nori rasti greičiausią ir paprasčiausią kelią tikslo link. Deja, ieškodami kelio į greitą praturtėjimą žmonės lengviau pasiduoda įvairiomis manipuliacijoms, neįsigilina į produktą, jį supančias rizikas bei kitus esminius investavimo aspektus.
„Tikimybė iš investavimo praturtėti greitai ir be jokios rizikos yra tokia pati, kaip sėkmingai iškelti „Titaniką“ iš vandenyno dugno, – palygina D. Urbanovičius. – Visuomet reikia prisiminti, kad investuojant svarbiausia yra turėti savo asmeninę investavimo strategiją, laikytis disciplinos ir būti kantriam.“
Ekspertas investuotojams pateikia dar vieną esminį patarimą – niekada neskaičiuoti neuždirbtų pinigų.
„Dažnai girdime sakant: „Reikėjo investuoti į NT – pažiūrėk, kokios dabar kainos...” arba „Būtum 2009 metais investavęs į bitkoiną, tai dabar būtum milijonierius...”. Tačiau tokio pobūdžio replikos neturi jokios vertės. Tai yra tik nereikalingas emocijas keliančios frazės, trukdančios laikytis investavimo disciplinos“, – sako „InRento“ ryšių su investuotojais vadovas.
Kaip išsiugdyti emocinį atsparumą?
Pasak eksperto, investuotojams yra būtina ugdyti atsparumą rinkos pokyčiams.
„Rinkose nuolat vyksta svyravimai. Todėl, jeigu esate nepatyręs investuotojas, sparčiai kintant kainoms gali būti sudėtinga išlikti ramiems. O tai yra itin svarbu, siekiant investuoti sėkmingai“, – pažymi jis.
Norint nepasiduoti aplankančiai baimei, tapti atspariam ir pasipriešinti neigiamiems psichologiniams investavimo veiksniams, visų pirma reikia ugdyti finansinį raštingumą. Kaip teigia D. Urbanovičius, tai galima daryti ir mažais žingsneliais, laisvu metu domintis ekonomika, rinkos tendencijomis, klausant tinklalaidžių ar skaitant knygas.
„Kviečiu domėtis aplink vykstančiais ekonominiais procesais, taip pat rekomenduoju atlikti detalią investicinio produkto analizę, atsakanti į šiuos pagrindinius klausimus: iš ko ir kaip uždirba investuotojai, kiek ir kaip uždirba paslaugos teikėjas ir ar vykdoma veikla licencijuojama finansų įstaigų priežiūros institucijų“, – sako pašnekovas.
D. Urbanovičiaus teigimu, didesnis finansinis raštingumas, kritinis mąstymas bei informacijos susisteminimas investuojantiems padės lengviau kontroliuoti psichologinius veiksnius, tokius kaip kartais apimančią baimę. Kaip sako ekspertas, taip pat ne ką mažiau svarbu yra ugdyti kantrybę ir discipliną.
„Investicinius sprendimus visuomet reikėtų priimti atsakingai ir nepasiduoti emocijoms bei klaidinančiai informacijai“, – apibendrina pašnekovas.
