Šis straipsnis buvo publikuotas žiniasklaidoje.
Antrąjį 2024-ųjų metų ketvritį Vilnius pateko tarp 10 Europos sostinių, kuriose nuoma už būstą – viena pajamingiausių. Kaip skelbia „Global Property Guide“, sostinėje investicijų grąža siekia 5,23 proc. Ką tai reiškia Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir kokie iššūkiai laukia ateityje?
Rinka maža, o paklausa – toliau auga
Pastaraisiais metais gyventojų skaičiaus augimas, mažėjančios palūkanos ir gerėjantis būsto įperkamumas formavo nuomos rinkos tendencijas, skatindami tiek didesnį naujų nuomininkų aktyvumą, tiek spartesnį investuotojų susidomėjimą NT. Šie veiksniai lėmė augančią konkurenciją tarp būsto nuomos paslaugų teikėjų, tuo pačiu prisidėdami prie kokybiškesnių būsto sprendimų pasiūlos ir nuomininkams patrauklesnių kainų formavimo.
Pirmąjį šių metų pusmetį nuomos kainų pokyčiai Vilniuje buvo nedideli, teigia sutelktinio investavimo į NT nuomą platformos „InRento“ įkūrėjas Gustas Germanavičius. Vidutinė nuomos kaina sostinėje per pusmetį augo 6,5% – nuo 13,96 Eur per mėnesį už kv. m sausį iki 14,87 Eur liepą, rodo NT skelbimų portalo „Aruodas“ duomenys. Tačiau pasiūlos trūkumas gali kelti vis daugiau iššūkių.
„Vilniaus miesto rinka – itin maža su dar mažesne pasiūla, todėl net ir nedideli pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį. Pasiūlai nesikeičiant ir augant paklausai, nuomos kainos kyla itin greitai. Pavyzdžiui, bėgdami nuo karo Ukrainoje pastaraisiais metais Vilniuje apsigyveno tūkstančiai naujų gyventojų, kas lėmė žymų nuomos būstų paklausos ir kainų šuolį. Šią dinamiką iliustruoja ir kuriama Vokietijos brigada, kuriai rasti tinkamas gyvenamąsias vietas Vilniuje tapo iššūkiu net esant palyginti nedidelei pirmajai vokiečių grupei – vos 150 žmonių“, – sako ekspertas.
Be to, augant sostinės demografijai, Vilnius susiduria ir su urbanizacijos iššūkiais, priduria G. Germanavičius. Miesto plėtra yra ribota – tankiai apgyvendintas centras nesuteikia galimybių kurti naujų būstų ten, kur jų labiausiai reikia. Šiuo metu daugiausia statoma priemiesčiuose, tačiau šios vietovės ne visada atitinka gyventojų poreikius dėl infrastruktūros trūkumo ar sudėtingesnio susisiekimo su miestu.
Būsto įperkamumas sudėtingės
Dėl stringančių statybų leidimų išdavimo ir kitų teisinių procesų, būsto įperkamumo problema Vilniuje gali paaštrėti. Pasak G. Germanavičiaus, šią situaciją lemia griežti įstatymai.
„Įstatyminiai suvaržymai visada buvo, tačiau jie ir toliau griežtėja, be to, nuolat keičiasi. Dėl per dažnų jų keitimų valstybinės institucijos pačios dažnai nėra tikros kaip teisingai taikyti naują reguliavimą, todėl būstų statymo procesas užtrunka. Dėl šios priežasties tikėtina, kad ir toliau augs vidutinis pirmojo būsto įsigijimo amžius, o didelė dalis ateities kartų bus priverstos vietoje nuosavybės rinktis nuomą“, – teigia ekspertas.
Anot „InRento“ įkūrėjo, tai jau įprasta praktika daugelyje Vakarų Europos šalių, tačiau Lietuvoje toks pokytis gali reikšti didelius gyvenimo būdo ir ekonominių prioritetų pokyčius, susijusius su būsto nuoma.
G. Germanavičius priduria, kad per „InRento“ galima investuoti į projektus, kuriuos kruopščiai atrenka ekspertai, užtikrindami aukštą investicijų kokybę ir patikimumą. Šie projektai pasižymi vidutine 12 proc. metine grąža, kuri leidžia investuotojams gauti konkurencingą grąžą. Be to, palūkanos mokamos kas mėnesį – panašiai kaip nuomos pajamos, todėl investuotojai gauna mėnesinius pinigų srautus per investavimo laikotarpį.
Investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visą investuotą sumą, todėl investicijas yra rekomenduotina diversifikuoti ir investuoti atsakingai.
